Tyrimų strategijos
Kokybinė ir kiekybinė tyrimų strategijos
Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis socialinių mokslų srities metodologinėmis prieigomis (strategijomis) – kiekybine ir kokybine. Pagrindiniai skirtumai tarp šių dviejų metodologinių prieigų išryškėja atliekant konkretų empirinį tyrimą.
Kiekybinė metodologija papratai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kokybinė metodologija grindžiama interpretacine/indukcine tyrimo logika, kuomet kaupiant ir interpretuojant gautus tyrimo duomenis siekiama konstruoti naujas ar tobulinti esamas teorines prielaidas.
Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias duomenų rinkimo strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška. Paprastai jais siekiama išmatuoti dominantį visuomeninį reiškinį ar objektą (jo paplitimą, įvairių grupių požiūrį į pagrindines tiriamojo objekto charakteristikas, ryšių patikimumą ir pan.) tuo pačiu siekiant sistemingai kontroliuoti kintamuosius, kurie turi įtakos susijusiems reiškiniams.
Kiekybine duomenų rinkimo strategija paremtus tyrimus atliekančių tyrėjų dėmesys paprastai nukreiptas į iš anksto apsibrėžtų (žinomų ar numatomų) žmonių ar jų grupių elgesio, poelgių, nuostatų, motyvų nagrinėjimą ir matavimą.
Dažniausiai pasitaikanti kiekybinių tyrimų paskirtis yra tiriamojo objekto požymių matavimas ir prognozavimas, siekiant statistiškai pagrįsti objekto esminius parametrus, reiškinių priežastinius ryšius, veikimo prielaidas ir lemiančius veiksnius.
Pagrindinės kiekybinio tyrimo charakteristikos yra:
- standartizuotų būdų duomenų surinkimui naudojimas;
- siekimas nustatyti priežastinius ryšius tarp kintamųjų;
- siekimas patikrinti iškeltas hipotezes ar pasirinktą teoriją (atsakyti į iškeltus tyrimo klausimus);
- aukštas konceptualumo lygis;
- didelės tiriamųjų grupės ir nedaug tiriamo objekto savybių, ypatumų, požymių;
- pasirinkta teorija pritaikoma tyrimo tikslams;
- tyrėjo vaidmuo antraeilis, nešališkas, vengiama subjektyvumo.
Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos, kuriose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų. Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ar aptarimo užrašai, rašiniai. Taikant kokybinę tyrimo duomenų rinkimo strategiją, pagrindinis dėmesys nukreiptas į gilesnį socialinių reiškinių, procesų pažinimą ir supratimą, o ne tik į teorinių prielaidų patikrinimą statistiškai patikima imtimi.
Kokybiniuose tyrimuose duomenys renkami siekiant gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną susijusį su žmonių elgesiu ar mąstymu ir pan. Kokybinio tyrimo pirminiai duomenys renkami žodine forma, reiškiami teiginiais ar kategorijomis ir vertinami subjektyviai, šio tipo tyrimais pabrėžtinai siekiama apibūdinti tyrimo objektą ir jo raišką ir formuluoti hipotezes, o ne aiškinti šio objekto ypatumus ar tikrinti išankstines idėjas. Kokybiniuose tyrimuose tyrimo apimtys paprastai yra santykinai nedidelės, imtys mažos, struktūra nėra griežtai apibrėžta, leidžianti plačiai analizuoti ir interpretuoti pasirinktą fenomeną.
Kokybinės strategijos taikymo atveju tyrimo metu gali keistis tyrimo eiga ir pobūdis, kadangi kokybiniu tyrimu daugiau siekiama konstruoti teoriją ar praplėsti esamos teorijos ribas, nei testuoti esamą teoriją.
Todėl kokybiniams tyrimams dažnai priekaištaujama, kad jie nėra iki galo išbaigti, dinamiški ir lankstūs. Tačiau jų privalumais laikoma tai, kad jais siekiama gilintis į suvokimo problemą, siekiama atskleisti įvairesnius ir subtilesnius tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu. Todėl šie tyrimai leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, galimybę pailiustruoti gautus duomenis konkrečiu pavyzdžiu ar pavieniais atsakymais. Kokybiniai tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio (požiūrio, elgsenos) kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai (kaip atrodo), o tarsi iš vidaus – per žmogaus asmeninio santykio su tuo reiškiniu prizmę (Pruskus, 2003). Todėl tyrėjo vaidmuo kokybiniuose tyrimuose dažniausiai dalyvaujantis, būdingas asmeniškas tyrėjo „įsikišimas“ siekiant išsiaiškinti.
Daugiau informacijos rasite čia.