Mokslinio tyrimo struktūra
Mokslinio tyrimo struktūrą sudaro:
- Įeiga, per kurią pirminė informacija patenka į sistemą,
- Transformavimo mechanizmas, kuris padeda perdirbti gautą pirminę informaciją į mokslinės vertės turinčius teiginius,
- Išeiga, per kurią pertvarkyta (mokslinė) informacija perduodama į išorę (L. Rupšienė, B. Bitinas, V. Žydžiūnaitė, 2008).
Įeigą (transformavimo mechanizmą (tikslinti informacijos analizės būdus, parinkti papildomus, besivaržančius su iš pradžių numatytais), išeigą (formuluoti tyrimo išvadas, kaip mokslinius teiginius, vertinti gautų rezultatų naujumą, teorinį ir praktinį reikšmingumą).
Įeigą, apibūdina mokslinės informacijos rinkimo metodai, kuriuos tyrėjas taiko, atsižvelgdamas į tyrimo objektą, mokslinio pažinimo tikslus ir realias tyrimo pravedimo sąlygas. Socialinių objektų moksliniuose tyrimuose įeigą sudaro informacija, kurią tyrėjas surenka naudodamas įvairias kiekybines ir kokybines duomenų surinkimo strategijas (interviu, stebėjimus, klausimynus, testus, ekspertų pasisakymus ir pan. ).
Šiame etape paprastai paaiškėja ar pirminė informacija labiau tinkama kokybinei ar kiekybinei duomenų analizei. Socialiniuose tyrimuose labai dažnai žodinė informacija formalizuojama taip, kad būtų galima taikyti matematinės statistikos (kartais ir kitų matematikos šakų) metodus.
Formalizuota pirminė informacija koduojama skaitmenimis (kartais – raidėmis) ir pateikiama tolimesniam – pirminės informacijos analizės – etapui vadinamos aprašymų matricos pavidalu. Tačiau formalizuojant prarandama daug pirminės informacijos, tarp kurios (ypač tiriant naujus socialinius objektus) gali būti ir esminės (L. Rupšienė, B. Bitinas, V. Žydžiūnaitė, 2008). Todėl pastaraisiais metais socialiniuose tyrimuose vis dažniau pasitelkiami kokybiniai tyrimai, kuriuose pirminė informacija lieka išreikšta žodžio pavidalu.
Transformacijos (duomenų analizės) etape atliekamas fenomeno tyrimo duomenų – pirminių ir antrinių- palyginimas, reikšmingiausių gautų duomenų atranka, jų pateikimas prieinama forma grafikų, skalių ir lentelių pavidalu. Kokybinio pobūdžio tyrimo atveju tyrėjui tenka remtis savo gebėjimu analizuoti tekstą, siekiant atlikti tyrimo problemos esmę atitinkančią analizę. Kokybiškai atlikus tyrimo duomenų rinkimą, gali būti gautas pirminės informacijos perteklius: tyrėjas nepajėgia aprėpti visų objektą apibūdinančių aspektų ir niuansų, todėl, skirtingai negu kiekybinio tyrimo atveju, šiame etape nemaža dalis kokybinės informacijos lieka nepanaudota.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados. Sprendžiama ar tyrimas pakankamas ar nepakankamas, tam, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti, iškelti klausimai atsakyti, išskiriami pagrindiniai socialinės realybės aspektai, pagrindiniai pasiekimai ir didžiausios kliūtys.
Prieš pasirenkant tyrimų strategiją svarbu išsiaiškinti, kas yra konkretus socialinių tyrimų objektas. Objektu socialiniuose tyrimuose gali būti:
- visuomenės ar socialinis reiškinys;
- procesas, vyksmas (visuomenėje, organizacijoje, įmonėje);
- socialinis darinys (judėjimas, grupė, visuomeninė organizacija);
- kultūrinis darinys (požiūriai, normos, tradicijos, vertybės);
- ryšys (tarp procesų, tarp sistemos elementų ir pan.);
- Sistema (politinė, edukacinė ir pan.);
- Veikla ( švietimas, informavimas, pilietinės iniciatyvos);
- Veiklos elementas.
Daugiau informacijos rasite čia.