Mišrios tyrimo duomenų rinkimo metodikos
Kadangi skirtingus socialinius reiškinius aiškina skirtingos filosofinės teorijos, priklausomai nuo pastarųjų paradigmų skiriasi ir tyrimo metodologija bei metodika.
Socialinio tyrimo metodų ir technikų įvairovė atsiranda visų pirma dėl to, kad dažnai tos paradigmos yra priešingos dėl jų antagonistinės filosofinės prigimties “Priešingos kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus priešpastatančios paradigmos kyla iš priešingų konstruktyvizmo ir postpozityvizmo ar postempirizmo teorijų. Dėl tos priežasties skirtingų tyrimo metodų derinimas socialiniuose tyrimuose vis dar lieka tiek teoretikų, tiek ir praktikų diskusijų objektu” ( K. Williams, 1999). Mišraus tyrimo duomenų rinkimo ir analizės šalininkai pažymi, kad apdairiai parenkant ir derinant tyrimo metodikas mišrus pobūdis gali būti labai naudingas, tiek tyrimo sėkmei tiek ir konflikto tarp egzistuojančių paradigmų sprendimui: ,,Į teoriją orientuotuose tyrimuose mišrūs duomenų rinkimo metodai gali sumažinti įtampą ir konfliktą tarp kiekybinių ir kokybinių tyrimų ir neutralizuoti silpnus pavienių tyrimo metodų aspektus” (Kessler, Lascoumes, Setbon, and Thoenig, 1998). 1 pav. paveiksle pateikiama schema, kaip pasirinkti skirtingas vertinimo metodikas, kaip atskirti, kada reiktų naudoti kiekybinius, kada kokybinius tyrimo metodus, o kada mišrią techniką.
Mišrios tyrimo duomenų surinkimo metodikos kūrimas priklauso nuo tyrimo tipo ir etapų. Nusprendus, kad mišrūs tyrimo metodai yra tinkami kurti tyrimo scenarijui, tenka apsispręsti ir kuri tyrimo duomenų analizės technika labiausiai tinka.
Organizuojant kompleksiškus daugiasluoksnius socialinius tyrimus, svarbu kuo tiksliau identifikuoti įvairius tyrimui įtaką turinčius veiksnius ir prielaidas, todėl logiška naudoti mišrius tyrimo metodus renkant duomenis. Ir atvirkščiai, atliekant nesudėtingą tyrimą, su aiškiai apibrėžtais veiksniais ir problematika, neracionalu būtų taikyti aibę įvairiausių metodų. Tokiu atveju tyrėjams gali būti naudinga įsivertinti galimybes pasirinkti socialinių tyrimų metodus, įvertinant jų naudą skirtingais tyrimo etapais. Kokybinio tyrimo atveju pagrindinė problema yra tai, kad tyrėjas ne visada iš anksto žino ir gali preliminariai suformuluoti galimų tyrimo rezultatų, todėl jam gali kilti sunkumų pagrindžiant ne tik tyrimo rezultatų patikimumą, bet ir nusakant jų naujumą, teorinį bei praktinį reikšmingumą. Kiekybinio tyrimo atveju mokslininkas iš anksto aptaria tikrinamą teiginį, todėl išvadose tik nusako, ar tyrimas šį teiginį patvirtino ar paneigė. Tyrimų metodų derinimas leidžia pašalinti ar bent iš dalies sušvelninti kiekybinių ir kokybinių tyrimų silpnąsias vietas.