Grupės diskusija (Focus grupė)
Dažnai grupės interviu (focus grupės) metodas apibrėžiamas, kaip tikslingai struktūruota diskusija siekiant surinkti dalyvių įžvalgas tiriamuoju klausimu neutralioje aplinkoje (Krueger, 2000). Grupės interviu gali būti taip pat apibrėžta kaip interviu sesija „kruopščiai suplanuota siekiant surinkti įžvalgas apibrėžtu klausimu“ (Krueger and Casey, 2000).
Grupių interviu poreikių nustatymui taikyti rekomenduoja dėl galimybės praplėsti žinias pasitelkiant respondentų (dažnai – ekspertų) nuomones ir įžvalgas apie tiriamąjį reiškinį. Kadangi apklausiama asmenų grupė, dėka grupėje veikiančios sinergijos ir kūrybiškumo efekto, gaunama daugiau informacijos nei galima būtų surinkti iš pavienių asmenų. Be to, fokus grupės yra pripažintos kaip tinkamas metodas praktinio pobūdžio taikomiesiems tyrimams, tokiems kaip galimybių studijos, suinteresuotų šalių poreikių nustatymas ir panašiai. Grupių interviu metu surenkama bendra, o ne individuali nuomonė, todėl fokus grupės gali būti naudojamos įvairių priemonių ar reiškinių tobulinimui ir vertinimui, planavimui ir poreikio nustatymui . Dažnai grupės naudojamos siekiant išsiaiškinti skirtingas nuomones ir poreikius, bei į jas atsižvelgti, kartu taip mažinama potenciali konfliktų grėsmė ir valdymo bei sprendimų priėmimas grindžiamas demokratija. Nors grupių interviu atliekama panašiai į kitas struktūruotas diskusijas, yra tam tikrų bruožų kurie jas išskiria. Visų pirma grupių interviu dalyviai pasižymi tomis pačiomis charakteristikomis dominamu klausimu, grupės homogeniškos. Kiti pagrindiniai skiriamieji požymiai yra turimas aiškus planas, kontroliuojamas ir struktūruotas diskusijos pravedimas, valdoma diskusijos aplinka, informacijos surinkimas laikantis nustatytos struktūros ir interpretavimo tvarkos. Tačiau reikia pabrėžti , kad grupės interviu rezultatai labai priklauso nuo moderatoriaus kompetencijos ir pasirengimo diskusijai.
Grupių interviu padeda susikurti informaciją apie dalyvių vertybes ir požiūrius (Lutenbacher, Cooper, and Faccia, 2002), kurie gali padėti rasti sprendimus senoms ir naujoms problemoms. Grupės sąveika padeda stimuliuoti dalyvių idėjas kurios apklausiant individualiai nebūtinai pastebimos.
Klausimai leidžiantys spręsti ar tinka taikyti fokus grupę( Larson, K., N. Grudens-Schuck, and B. Lundy Allen, 2004): |
Kokiu tikslu informacija yra renkama ir kam ji bus naudojama? |
Kokie turimi resursai ir įgūdžiai tinkamam informacijos surinkimui? |
Tinkamai pritaikyta fokus grupė gali padėti išsiaiškinti: |
Respondentų požiūrį dominamu klausimu, |
Surinkti informaciją apie dalyvių elgesį ir vertybes, |
Suteikti informacijos apie naudojamą terminiją ir padėti išsiaiškinti kitus lingvistinius klausimus, |
Suteikti papildomos informacijos kokybiniams tyrimams. |
Kartais grupių interviu naudojamos lingvistinėms problemoms spręsti, prieš apklausas siekiant išsiaiškinti ar terminai suvokiami vienodai arba norint tuos terminus plačiau aptarti, tuo būdu pagerinimas klausimynų validumas. Taip pat fokus grupės gali būti naudojamos ir kaip apklausas papildantys tyrimo metodai. Kartais lieka neaišku kodėl respondentai pasirinko vienus ar kitus atsakymus, fokus grupės gali padėti tai atskleisti.
Apibendrinant galima teigti, kad grupės interviu yra plačiai tyrėjų ir praktikų naudojamas įrankis, pripažįstamas kai reikia aukštos kokybės ir tikslios informacijos.